Kalėdiniu laikotarpiu dažnai girdime žmones šnekantis, ar jie jau jaučia Kalėdų dvasią ar dar ne. Baltų Kalėdų laukimas, apsilankymas kalėdinėje mugėje, dovanų ar ypatingų kalėdinių vaišių ruošimas – tai populiarūs būdai, kaip susikurti legendinę šventinę nuotaiką.
Deja, tikroji Kalėdų prasmė dažnai pamirštama. Šią pamoką labai gerai išmokau savo misijoje. 1997 m. gruodį mano porininkas ir aš buvome perkelti į mažą miestelį Velse, ir apsigyvenome kartu. Ten buvo labai maža mylinčių žmonių apylinkė. Mums ten patiko ir mes stengėmės iš visų jėgų, norėdami papasakoti žmonėms apie Kristų. Gruodžio antroje pusėje pastebėjome, kaip visos misionierių poros, beveik varžydamosi, ėmė pranešinėti, kur ir kiek kartų nariai juos pakvietė vakarienės. Tai atrodė beveik kaip sportas: į tas dvi Kalėdų šventines dienas sugrūsti kuo daugiau kalėdinių vakarienių. Daugelis labiau patyrusių misionierių kalbėjo apie tai, kokie skanūs tradiciniai Kalėdų vakarienės patiekalai, ir aš vos galėjo sulaukti tos ypatingos dienos. Visiems taip džiūgaujant, mudu su porininku suvokėme, kad dar nesame gavę nė vieno kvietimo. Kažkas buvo negerai. Bet mes nenorėjome įsiprašyti į svečius ir vis dar tikėjomės, kad kas nors mus ir taip pakvies vakarienės. Niekas nesikeitė, o Kalėdos sparčiai artėjo. Prieš pat Kalėdas surengėme zonos konferenciją, kurioje susirinko visi Velse tarnaujantys misionieriai. Tą konferenciją persmelkė nuostabi dvasia. Bet mums, misionieriams, daug svarbiau buvo siuntiniai iš namų, kurie mums buvo perduoti. Smagiai nusiteikę mudu su porininku grįžome į savo butą. Nekreipdamas dėmesio į visas ant siuntinio tėvų užrašytas taisykles ir perspėjimus, išpakavau jį tą patį vakarą. Jame buvo kelios mažos dovanėlės, laiškas nuo tėvų ir kalėdiniai saldumynai. Buvau labai laimingas! Tai buvo puikus vakaras, kurį abu praleidome mėgaudamiesi iš namų gautomis gėrybėmis. Su nedidele išlyga, kad Kalėdos dar nebuvo atėjusios.
Deja, iki gruodžio 24-osios negavome nė vieno kvietimo pavakarieniauti. Dar blogiau: 24-oji buvo pasiruošimo diena ir mes buvome suplanavę žaisti futbolą su visais kitais misionieriais, paskui visi turėjo vykti tiesiai į savus vakarienių susitikimus. Labai nusivylėme sužinoję, kad kiti vyresnieji pamiršo užvažiuoti ir nuvežti mus į tą renginį. Mudu su porininku vaikščiojome po mūsų miestelio gatves per lietų tik tam, kad kaip nors praleistume laiką. Nuotaika buvo visai ne kalėdinė.
Vakare, pavargę ir nusivylę, grįžome namo ruošti vakarienės. Puikiai prisimenu, kaip įžengiau į mūsų butą, kuriame ir vėl buvo sugedęs šildymas, o mūsų šeimų atsiųstos Kalėdų dovanos seniai išpakuotos ir suvalgytos. Niūriai stovėjau svetainėje, jausdamasis siaubingai vienišas ir nelaimingas. Viskas, ką galėjau padaryti, tai įjungti kalėdinę muziką. Taip ir padariau. Suskambo Hendelio „Mesijas“, o mano žvilgsnis nukrypo į mūsų Gelbėtojo ir vyresniojo brolio, Jėzaus Kristaus, paveikslą. Paveikslą, kokį
galima pamatyti tūkstančiuose misionierių butų: kreivai priklijuotą prie sienos, be rėmelio. Ir staiga atėjo Kalėdos! Supratau, kodėl esu čia. Supratau, ką švenčiame ir kas iš tiesų svarbu.
Savo gyvenime esu šventęs daug nuostabių Kalėdų ir turiu daug gražių prisiminimų. Tačiau tos 1997-ųjų Kalėdos Velse turbūt buvo ryškiausios mano gyvenime. Tikroji dovana, kurią gavau per tas Kalėdas, buvo dar stipresnė meilė mano Gelbėtojui ir draugui, Jėzui Kristui.
Savo 2021 m. Kalėdų žinioje mūsų pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas, sakė:
„Aplink mus yra tiek daug žmonių, prislėgtų baimės ir netikrumo. Kviečiu jus savo širdyje padaryti vietos aplinkiniams, kuriems galbūt sunku pamatyti Gelbėtojo šviesą ir pajusti Jo meilę. Jokios dovanos nereiškia tiek daug, kaip tyros meilės veiksmai, kuriuos pasiūlote vienišiems, prislėgtiems ir pavargusiems. Tai dovanos, kurios mums ir jiems primena tikrąją Kalėdų prasmę: dovaną Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, kuris gimė, kad išsklaidytų visas baimes ir atneštų amžinąją šviesą ir džiaugsmą visiems, kurie Juo seka.“
Tegul šių metų Kalėdos jums tampa proga sustiprinti savo liudijimą apie Jėzų Kristų ir padėti kitiems taip pat gauti šią dovaną. To meldžiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.