Prieškario metai
Nepaprasta Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija Lietuvoje prasideda nuo tuomet dar šaliai nepriklausiusio Klaipėdos miesto (Mėmelio), kuriame 1907 m. Tilžėje tarnavę misionieriai ėmė lankytis reguliariai. Pirmieji nariai buvo pakrikštyti 1909 m. ir Klaipėdoje buvo įkurtas nedidelis Bažnyčios skyrius, priklausęs Vokietijos-Austrijos misijos Masureno apygardai.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, 1914 m. rugpjūčio pradžioje misionieriai išvyko iš miesto ir atsakomybė už skyrių buvo perduota klaipėdiečiui broliui Frydrichui Šulckei, kurį misijos prezidentas pašaukė perimti tą darbą. Nors dirbti buvo nelengva: brolis Frydrichas vadovavo nedidelei grupei ištikimų narių tais sunkiais laikais, bet jie patyrė daug Viešpaties palaimų.
1920 m. gegužės 26 d. misionieriai vėl grįžo į Klaipėdą. Pirmoji didelė konferencija įvyko, kai miestas jau priklausė Lietuvai, 1926 m. liepos 8 d., ir į ją susirinko daug šventųjų ir jų draugų. Dėl sudėtingos politinės padėties nuo 1926 m. iki 1931 m. šalis vėl liko be Bažnyčios misionierių, bet mieste lankydavosi Masureno apygardos ir Vokietijos-Austrijos misijos vadovai. 1933 m. brolis Šulckė, sulaukęs 92 m., buvo įšventintas į aukštuosius kunigus. Bažnyčios susirinkimai reguliariai vyko maždaug iki 1939 m.
Mūsų laikai
Atsivėrus sienoms, 1991 m. rudenį Lietuvoje lankėsi grupė profesorių ir asistentų iš Jutos. Rugsėjo 8 d. Lietuvoje (Vilniuje) įvyko pirmasis po Antrojo pasaulinio karo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios sakramento susirinkimas. 1992 m. sausio mėn. 8 d. čia jau gyveno penki užsienyje atsivertę pastarųjų dienų šventieji.
1992 m. gruodžio 21 d. į Lietuvą iš Sankt Peterburgo misijos buvo pasiųsti keturi misionieriai. 1993 m. vasario 20 d. pasikrikštijo pirmieji žmonės.
1993 m. gegužės 20 d. 7 val. 26 min. Vilniuje ant Gedimino kalno Denis B. Noenšvanderis, pirmasis patarėjas Europos krašto prezidentūroje, nedidelei misionierių, narių ir draugų grupei pasakė: „Susirinkome į istorinį įvykį, nes šalies gyvenime ir žmogaus gyvenime tokie įvykiai nutinka tik kartą, ir šį rytą susirinkome į tokį įvykį. Simboliška, kad susirinkome rytą, kai teka saulė, kai Evangelijos aušra pradeda budinti Lietuvą. Kai vyresnysis Balardas pašvęs šią šalį, mes irgi pasišvęskime Evangelijos principams savo gyvenime, savo šeimose ir savo bendruomenėse, kad Evangelijos šviesa šviestų per mus.“ Tą dieną Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys, vyresnysis M. Raselas Balardas Lietuvos žemę pašventė misionieriškam darbui. Tai laikoma oficialia Bažnyčios veiklos Lietuvoje pradžia.
1993 m. liepos 1 d. buvo įkurta Latvijos Rygos misija, į kurios sudėtį įėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės. Pirmuoju šios misijos prezidentu tapo Robertas V. Bleiras. Tais pat metais pirmi misionieriai iš Vilniaus buvo nusiųsti į Kauną ir ėmė mokytis lietuvių kalbos. Pirmieji nariai Kaune pasikrikštijo 1994 m. sausį.
1995 m. gruodžio 3 d., po maždaug 55 metų pertraukos, misionierišką darbą vėl buvo pradėta dirbti Klaipėdoje. Tais pačiais metais oficialiai įregistruojama Bažnyčios religinė bendruomenė Lietuvoje, o 2001 m. gruodį misionieriškas darbas pradedamas Šiauliuose.
Studijuodami Mormono Knygą rusų ir anglų kalbomis, ištikimi nariai kantriai laukė žinių apie jos vertimo į lietuvių kalbą pradžią. Toks pranešimas buvo gautas 1998 m. birželį. 2001 metais Mormono Knygą nariai ir besidomintieji galėjo skaityti ir lietuvių kalba. 2006 m. rugsėjį buvo išleista Šventųjų Raštų Triknygė (Mormono Knyga, Doktrina ir Sandoros ir Brangusis Perlas).
Šiuo metu Bažnyčios nariai renkasi jaukiuose erdviuose specialiai bendruomenės susirinkimams ir laisvalaikio veikloms pritaikytose pagal specialius projektus pastatytuose susirinkimų namuose arba tam pritaikytuose senesnės statybos pastatuose.
Dabar Lietuvoje yra daugiau nei 900 Bažnyčios narių. Šalyje veikia penki skyriai: du Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šie skyriai sudaro Lietuvos Vilniaus apygardą – vieną iš keturių Baltijos misijos apygardų.