Graži bažnytinė giesmė, pavadinimu „Tiek visko gavęs“ (1), visus mus moko, kad Viešpats nori, jog būtume viena ir padėtume vieni kitiems tiek, kiek mus yra apdovanojęs mylintis Dangiškasis Tėvas. Tai darydami geriau laikomės su Juo sudarytų šventyklos sandorų. Apaštalas Paulius mokė: „Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.“ (2) Kokia palaima yra galimybė palaikyti vieni kitus ir būti viena Kristuje. Drauge galime pasiekti nepalyginamai daugiau, nei galime po vieną.
Būti viena Kristuje – tai drauge studijuoti Jo žodžius bažnyčioje. Visi esame skirtingi – skirtingų gabumų, įgūdžių, gyvenimiškos patirties ir praeities. Kai drauge mokomės iš Raštų ir esame tokie skirtingi, stiprybės galime semtis susitelkdami į Gelbėtoją ir Jo mokymus. Šventoji Dvasia darbuosis su mumis pavieniui, jei tik būsime nusiteikę mokytis ir praturtinti savo dvasinius potyrius drauge garbindami Viešpatį.
Būti viena Kristuje reiškia dalytis savo liudijimu ir studijuoti Šventuosius Raštus namuose su šeima. Vaikai turi pilną teisę klausytis tėvų liudijimų, kuriais jie su jais dažnai dalijasi neformalioje ir draugiškoje aplinkoje. Jie turi žinoti, jog jų tėvai žino, kad Gelbėtojas yra gyvas ir vadovauja savo Bažnyčiai. Sutuoktiniai nusipelno dažnai girdėti vienas kito liudijimą, kad sustiprintų vienas kito tikėjimą. Iš Nefio mokomės: „Ir mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo.“ (3)
Būti viena Kristuje reiškia daryti vienas kitam tai, ką darė Gelbėtojas. Iš Raštų sužinome, kad kaskart padėdami kam nors artintis prie Gelbėtojo, tuo pačiu prie Jo artinamės ir mes patys. Visos mūsų tarnystės pastangos, kai einame kam nors padėti, kai namuose kiekvienas pavieniui ar su visa šeima už ką nors meldžiamės Dangiškajam Tėvui, būsime palaiminti Dvasia, priartėsime prie Gelbėtojo ir būsime artimesni vieni kitiems kaip Jo sūnūs ir dukterys. Nefis mums davė puikią pamoką apie tai, kaip palaikyti vieniems kitus nebūnant kartu, bet vis tiek rūpinantis vienas kito dvasine ir fizine gerove. Jis pasakė: „Nes aš meldžiuosi už juos dieną, ir dėl jų mano akys vilgo pagalvę naktį; ir aš šaukiuosi savo Dievo tikėdamas ir žinau, kad jis išgirs mano šauksmą.“ (4) Dangiškasis Tėvas myli tuos, kurie padeda Jo vaikams, ir palaimins juos suteikdamas dar daugiau progų kuo nors pasirūpinti.
Būsime viena Kristuje, kai sekmadieniais ateisime į bažnyčią ir priimsime sakramentą, kai paliudysime apie Gelbėtoją ir Jo sugrąžintąją evangeliją, kai vyksime į šventyklą dalyvauti šventyklos apeigose ir tarnauti vieni kitiems. Būsime viena Kristuje, kai „mąstysime celestiališkai“ vieni apie kitus, stengdamiesi kiekviename žmoguje įžvelgti tai, kas geriausia, ir žinodami, kad Viešpats gali padėti kiekvienam žmogui ateiti pas Jį ir pasikeisti, jei tik tas žmogus norės patirti tą galingą permainą.
-
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios giesmės, Nr. 122, „Tiek visko gavęs“
-
2 Korintiečiams 1:3–4
-
2 Nefio 25:26
-
2 Nefio 33:3