Šiuo COVID-19 sukeltų neaiškumų metu mudu su Hariete labai pasigedome susitikimų su žmonėmis visame pasaulyje. Šią vasarą buvome suplanavę būti su Pastarųjų dienų šventaisiais Rytų Europoje, tačiau kelionę teko atšaukti. Kadangi daugeliui iš mūsų tenka prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių, noriu papasakoti jums apie kelis patyrimus, kurie mums padeda šiais sudėtingais laikais.
Fizinis ar socialinis atsiribojimas
Nuo pandemijos pradžios dažnai girdime terminą „Socialinis atsiribojimas“, reiškiantį, kad turėtume išlaikyti tam tikrą atstumą tarp savęs ir kitų žmonių. Asmeniškai man labiau patinka tai nusakantis terminas „fizinis atsiribojimas“, o ne „socialinis atsiribojimas“.
Mudu su Hariete esame įsitikinę, kad fizinis atsiribojimas padeda mums apsaugoti save ir kitus nuo pandemijos pavojų, ir mes stengiamės to laikytis kiek pajėgiame.
Per tą laiką supratome, kaip svarbu ir gyvybiškai būtina išlikti socialiai artimiems šeimai, draugams bei mūsų broliams ir seserims Jėzaus Kristaus bažnyčioje.
Laimei, šiandien yra daugybė nuostabių socialinį, emocinį ir dvasinį atsiribojimą mažinančių priemonių ir būdų, kai kurie iš jų paremti šiuolaikinėmis technologijomis. Mudu su Hariete šias priemones laikome tinkamu laiku gautomis dangaus dovanomis. Šių priemonių pagalba galime jaustis labai arti savo draugų ir šeimos narių. Technologijos leidžia mums gana dažnai matyti savo vaikus, vaikaičius ir provaikaičius bei dalyvauti jų kasdieniniame gyvenime. Tokiu būdu švenčiame gimtadienius, grožimės jų vaidinimais ir rungtynėmis, skaitome istorijas prieš miegą arba vaizdo skambučio metu einame kartu pasivaikščioti. Visada jaučiamės pakylėti girdėdami jų išgyvenimus, susijusius su sakramento priėmimu ir Ateik ir sek paskui mane mokymų apmąstymais.
Labiausiai esame dėkingi už maldos dovaną ir galią. Melsdamiesi galime dvasiškai ir socialiai jaustis arti Dangiškojo Tėvo, Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus, ir mūsų šeimų bei draugų, kad ir kur būtume ir nepaisant mūsų aplinkybių.
Susitelkite į tai, ką galite daryti, o ne į tai, ko negalite
Per pastaruosius 20 metų mudviem su Hariete jau teko šiek tiek patirti, ką reiškia būti fiziškai atskirtiems nuo artimųjų. Kai dėl pašaukimo iš Vokietijos buvau perkeltas į Solt Leik Sitį, tikėjomės, kad čia gyvensime vos kelerius metus. Pirmus 10 metų vis dar išlaikėme namus Vokietijoje, tikėdamiesi vieną dieną sugrįžti pas šeimą ir draugus. Bet kaip žinote, vis dar esame čia ir liksime čia.
Evangelija, Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir Viešpats padėjo mums suprasti, kad fizinis atstumas (net 8 000 kilometrų) dar nereiškia, kad turime būti socialiai atsiriboję vienas nuo kito. Išmokome džiaugtis tuo, ką galėjome daryti bei patirti, ir susitelkti į tai, o ne į tai, ko galimai netekome.
Neužsidenkime kauke širdies
Dažnesni socialiniai kontaktai su draugais ir šeima padeda daugiau kalbėti apie tai, ką galvojame ir kuo viliamės. Kažkaip šie sunkūs laikai padėjo mums atviriau kalbėti apie savo sielos jausmus. Dar aiškiau supratome, kaip svarbu neuždengti savo širdies jausmų nuo tų, kuriuos labiausiai mylime.
Šiais ypatingais laikais mudu su Hariete stengiamės laikytis savo pačių rekomendacijos: užsidenkime kauke veidą, ne širdį.
Skaitydamas jūsų komentarus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ puslapiuose jaučiu daugelio patiriamą liūdesį ir sunkumą. Taip pat jaučiu jūsų džiaugsmą ir entuziazmą, kai susitelkiate į daugybę gerų dalykų, kuriuos galite daryti gyvenime. Nuostabu matyti, kaip jūs padedate ir pakylėjate vieni kitus žodžiais ir darbais. Jūs esate stebuklas ir palaiminimas šiam pasauliui, kai mylite Dievą ir tarnaujate Jam bei Jo vaikams – mūsų broliams ir seserims.
Džiaugsmo ar liūdesio kupiniems laikams Dangiškasis Tėvas mums davė pažadą ir palaiminimą:
„Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
(Izaijo 41:10).
Mudu su Hariete mylime jus. Esame dėkingi už kiekvieną iš jūsų. Telaimina ir palaiko jus Dievas šiais ypatingais laikais ir visada.