Gyvename nuostabiai turtingame ir įvairiapusiškame pasaulyje, kuriame 7-iuose žemynuose yra 195-ios šalys, daugiau nei 7000 skirtingų kalbų ir 7,9 milijardo gyventojų. Kiekviename lygmenyje, kiekvienoje tautoje ir net kiekvienoje šeimoje yra daugybė tradicijų ir kultūrų. Tai iš ties stebuklas. Esame turtingi savo įvairove. Tai nuostabu!
Socialinės normos vis labiau tolsta nuo pradinių ir pagrindinių Jėzaus Kristaus Evangelijos principų, pažintų ir suprastų dėl to, kad buvo atkurti pastarosiomis dienomis. Tačiau nepaisant to, nuolat išlieka pastovi, nuolatinė ir nepajudinama tiesa, nesvarbu, ar ji taip suprantama ir pripažįstama ar ne, ji niekada nepasikeis. Tai yra, kad kiekvienas vyras, moteris ir vaikas, kuris gyveno, gyvena ir gyvens šioje šlovingoje ir įvairiaspalvėje žemėje, yra Dievo, mūsų Dangiškojo Tėvo, vaikas. Esame čia, šioje žemėje, kad patirtume mirtingumą dėl dieviško tikslo, nes „Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą.“ […] Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.“ (Pradžios 1:26–27) Ir mes galime tapti tokie kaip pats Dievas: „Aš tariau: „Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.“ (Psalmių 82:6)
Pareiškime apie šeimą taip pat sakoma: „VISOS žmogiškos esybės – vyrai ir moterys – sukurti pagal Dievo atvaizdą. Kiekvienas yra mylimas dvasinis dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra, ir, kaip toks, kiekvienas turi dievišką prigimtį ir paskirtį.“ Kokia privilegija žinoti ir suprasti šią pagrindinę tiesą. Esu dėkingas už ją. Nelaikau to savaime suprantamu dalyku. Vaikystėje dėl tuo metu įgytos patirties turėjau klausimų apie Dievo prigimtį: kas Jis toks, kaip Jis atrodo. Lankiausi vietinėse bažnyčiose ir pateikdavau šiuos klausimus dvasininkams. Užduodavau klausimus, susijusius su gyvenimo tikslu ir kodėl esame čia, jei turime patirti skausmą ir kančią. Negalėjau gauti patenkinamo atsakymo, kurį jausčiau esant teisingą.
Yra dar viena dieviška ir nuosekli tiesa, kad Kristus, mūsų brolis ir Gelbėtojas, apmokėjo visos žmonijos, kiekvieno žmogaus, prasižengimus, nepaisant jo gimtos šalies, rasės ar tikėjimo. Prisikėlimas ir nemirtingumas yra besąlygiška dovana visiems Dievo vaikams. Tačiau yra kaina, kurią reikia sumokėti, kad panaudotume dieviškąją apmokėjimo galią, už tikrą atgailą ir kad būtume išvaduoti iš nuodėmės naštos. Apsireiškęs Amerikos žemyne Gelbėtojas tai paaiškino: „Ir jūs daugiau nebeatnašausite mano kraujo praliejimo; taip, jūsų aukos ir jūsų deginamosios atnašos panaikinamos, nes aš nebepriimsiu jokių jūsų aukų ir deginamųjų atnašų. O kaip auką man jūs atnašausite sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią. Ir kas tik ateina pas mane su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia, ta aš pakrikštysiu ugnimi ir Šventąja Dvasia.“ (3 Nefio 9:19–20) Tęsdamas savo kreipimąsi Alma patvirtina: „Todėl kiekvienas, kuris atgailauja ir neužkietina savo širdies, turi teisę į gailestingumą per mano Viengimį Sūnų, kad būtų atleistos visos jo nuodėmės; ir šitie įeis į mano atilsį.“ (Almos 12:34) Dėl tų, kurie neturi galimybės būti mokomi, suprasti ir įgyti liudijimo apie Kristų, maloningai sužinome iš Jokūbo mokymų: „Nes apmokėjimas patenkina jo teisingumo reikalavimus visiems tiems, kas neturi jiems duoto įstatymo, tad jie išvaduoti […] ir jie sugrąžinti Dievui, davusiam jiems kvėpavimą, kuris yra Izraelio Šventasis.“ (2 Nefio 9:26)
Kokia nuostabi dovana visai žmonijai! Esu dėkingas už ją, nes nuolat patiriu džiaugsmą žmogaus, kuriam atleidžiamos nuodėmės, ir tokį pat džiaugsmą, kurį patiria pagydytas žmogus.
Baigdamas norėčiau priminti apie mums visiems paties Gelbėtojo duotą kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“ (Mato 11:28–30)