Šiek tiek užtruko, kol supratau, kaip Jo klausyti. Atsimenu, kai pirmą kartą liudijau, man buvo dvylika, ir tai vyko Minesotoje, vienoje tų apylinkių, kur sėdite tarp susirinkusiųjų, o jums atneša mikrofoną. Mano širdis ėmė daužytis ir žinojau, kad turiu atsistoti. Buvau tiesiog suakmenėjusi, bet negalėjau elgtis kitaip. Taigi tai buvo pirmas kartas, kai stovėjau ir laukiau, kol atneš mikrofoną, o mano keliai tiesiog tirtėjo. Aš paliudijau: užsikirsdama išsakiau labai paprastą liudijimą.
Tačiau širdyje pajutau tokią šilumą, tokį gerumą, tokį stiprų patvirtinimą, kad Dangiškasis Tėvas myli mane dėl to, ką padariau. Taigi galbūt tai buvo vienas pirmų kartų, kai suvokiau, kad man vienas iš būdų pajusti Dvasią ir klausyti Jo balso yra tas šiltas patikinimas, kad elgiuosi teisingai.