Kartais įvairiose pasaulio situacijose gali atrodyti sunku mylėti visus Dievo vaikus. Matome, kaip į mūsų visuomenes ateina nauji žmonės ir naujos kultūros. Dauguma ateina ieškodami geresnių ir saugesnių aplinkybių. Tokie žmonių judėjimai vyko per visą žmonijos istoriją.
Ar atvykėlius iš kitokių aplinkybių priimame svetingiau nei žmonės prieš mus? Ar šiandien labiau mylime visus Dievo vaikus nepaisant to, kas jie tokie ir kokius pakeitimus gali įnešti į mūsų gyvenimą?
„Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus.“1 Toks yra įsakymas, kad „mylėtume vieni kitus“2, o sėkmingai tai darantiems pažadėtas palaiminimas: „Kas laikosi Jo įsakymų, pasilieka Jame […]. O kad Jis mumyse pasilieka, žinome iš Dvasios, kurią Jis mums davė.“3
Jei mylime visus, iš bet kokios aplinkos ateinančius, kad ir kokias silpnybes ar stiprybes turinčius, bet kokios tautybės, tikėjimo, odos spalvos ir lyties Dievo vaikus, mums galioja pažadas, kad mumyse pasiliks Viešpaties dvasia. Kitaip sakant, turėsime dovaną, padedančią mums tapti panašesniems į Kristų ir padedančią daryti gera aplinkiniams taip, kaip tai darytų Jis. Stengdamiesi tai daryti, padėsime ne tik tiems, kuriuos pamilsime, bet ir palaiminsime save laimingesniu, daugiau pasitenkinimo teikiančiu gyvenimu. Po to, kai padarysime viską, ką galime, stengsimės mylėti visus ir kiekvieną, kiek pajėgiame, Jis įsikiš ir padės mums įvykdyti, kas liko4, net iki tiek, kad mylėsime tuos, kurie galėtų būti mūsų priešai.
Iš Raštų žinome, kad tobula meilė išveja visą baimę. Toje pačioje Raštų vietoje esame mokomi, kad jei mylėsime kitus taip, kaip Gelbėtojas, būsime „pripildyt[i] tikrosios meilės, kuri yra nesibaigianti meilė“ ir kad „visi vaikai [Jam] yra lygūs“, ir Jis myli visus mus „tobula meile“5.
Tarp mūsų ir kitų Dievo vaikų galimai jaučiami skirtumai yra tai, su kuo susiduriame tik žemiškame gyvenime. Amžinojoje perspektyvoje viskas bus kitaip. „Žmogus […] buvo pradėtas ir gimė iš dangiškųjų gimdytojų“6, visi buvome panašūs ir jie mus vienodai mylėjo praeityje, myli dabar ir mylės ateityje.
Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galime tapti kaip mūsų Dangiškasis Tėvas. Jis visus mus myli ir tikisi, kad mes vieni kitus mylėsime.
„Būdamas žemėje Jėzus nuolat padėdavo apleistiesiems, nepastebėtiesiems ir nuskriaustiesiems. Būdami Jo pasekėjai ir mes turime taip daryti! Tikime laisve, geranoriškumu ir teisingumu visiems Dievo vaikams.
Visi esame broliai ir seserys, kiekvienas esame mylinčio Dangiškojo Tėvo vaikas. Jo Sūnus, Viešpats Jėzus Kristus, kviečia ateiti pas Jį visus: juodą ir baltą, vergą ir laisvąjį, vyrą ir moterį (žr. 2 Nefio 26:33). Kiekvienas Dievo sūnus ir dukra nusipelno pagarbos nepaisant savo odos spalvos ar įsitikinimų. Parodykime meilę visiems Dievo vaikams.“7
„Dievas myli visus Savo vaikus; Jis žino juos vardu.
Visą platų pasaulį Jis myli vienodai.
Jis laimina Savo vaikus nuostabiomis dovanomis.
Gamtos grožis rodo, kad Jis rūpinas mumis.
Dievas myli visus savo vaikus; Jis siunčia gausias palaimas.
Esame Jo šeimos nariai ir galime draugauti.
Jo gerumas ir pagalba padėjo man suprasti
Kaip galiu mylėti kitus taip, kaip Jis mane myli.“8
4. 2 Nefio 25:23; 2 Nefio 10:24
6. Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (1998), p. 335
7. Jesus Said Love Everyone, President Russell M. Nelson, The Friend, April 2021
8. Dženisės Kep Peri žodžiai pagal Maiklo F. Mūdžio muziką