2017 m. spalio 21 d. Vilniuje įvyko dvasinė vakaronė, kurioje dalyvavo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai: Baltijos misijos prezidentas Pochilka su seserimi Pochilko, Rytų Europos krašto prezidentas Martino su seserimi Martino ir Dvylikos Apaštalų kvorumo prezidentas Raselas M. Nelsonas su seserimi Nelson. Į vakaronę susirinko 226 Bažnyčios nariai ir svečiai.
Susirinkimą pradėjo Lietuvos apygardos narių choras.
Pirmoji kalbėjo sesuo Dženi Martino. Ji išreiškė viltį, kad į susitikimą žmonės atėjo pasiruošę išgirsti tai, ką Viešpats pasakys per Savo apaštalą, nes ir šiandien dangūs vis dar atviri apreiškimams. Kadangi sesuo Martino, kaip ir dauguma bažnyčios narių Lietuvoje, yra atsivertusioji, ji pasakojo apie tai, kad po krikšto jai teko atsisakyti kai kurių tradicijų ir išsiugdyti naujus įpročius. Ji pradėjo kiekvieną dieną studijuoti Raštus, kiekvieną dieną melstis, sekmadieniais eiti į bažnyčią ir kt. Sesuo Martino patikino, jog Dangiškasis Tėvas nori, kad būtume laimingi, ir paliudijo, kad tikrai būsime laimingi, jei laikysimės pastarųjų dienų šventųjų tradicijų.
Po jos kalbėjęs prezidentas Martino akcentavo sutuoktinių bendrystę ir pakantumą vienas kitam. Susituokusiųjų poras jis apibūdino tarsi du neįgaliuosius, kurie tik kartu ir tapę viena su Viešpačiu gali tapti įgalūs. Prezidentas Martino ragino sutuoktinius atrasti santuokoje tai, kas yra gera, ir kartu kalbėtis apie tai. Jis siūlė tartis, kaip spręsti kilusias problemas, bet neskubėti peikti ar kritikuoti sutuoktinio. Jis patarė kiekvienam savo šeimos tobulinimą pradėti nuo savęs.
Sesuo Vendi Nelson visą savo kalbą skyrė Raštams ir jų galiai padėti žmonėms rasti atsakymus į kilusias problemas. Su sunkumais susiduriantiems nariams ji pasiūlė iššūkį – 30 dienų iš eilės prieš studijuojant Raštus pagalvoti apie tą dieną iškilusią svarbią problemą arba klausimą, atsiversti Raštų knygą bet kuriame puslapyje ir skaityti tol, kol pavyks rasti atsakymą arba problemos sprendimą. „Daugeliu atvejų jums neteks skaityti labai daug, kol rasite atsakymą į jūsų klausimą“, – patikino ji.
Paskutinis į susirinkusiuosius kreipėsi prezidentas Nelsonas.
Kalbą prezidentas Raselas M. Nelsonas pradėjo užsimindamas, kad jau praėjo daug metų nuo paskutinio apaštalo vizito Lietuvoje ir išreiškė dėkingumą už nuostabius Bažnyčios vadovus – misijos prezidentą Pochilko, jo žmoną seserį Pochilko, apygardos prezidentą Svisą ir jį palaikančią seserį Svis, sutvirtindamas tai žodžiais: „Klausykitės, ko jie moko. Galite tikėti tuo, ko jie moko.” Taip pat jis perdavė linkėjimus nuo pranašo prezidento Monsono, Dvylikos Apaštalų kvorumo narių ir pasakė, kad šį vakarą jie meldžiasi už jį ir už mus.
Prezidentas Nelsonas pasakė, kad jo tikslas yra perduoti susirinkusiems Bažnyčios Lietuvoje nariams tai, ką Dievas norėtų, kad mes išgirstume. Visų pirma jis priminė, kad turime žinoti, jog Dievas yra mūsų Tėvas ir mes galime tobulėti ir tapti panašesni į jį, kad galime su Juo bendrauti. Jis pakvietė susirinkusiuosius kiekvieną rytą dėkoti už naują dieną, o kiekvieną vakarą tartis su Dievu dėl visų mūsų darbų ir pažadėjo, kad Dangiškasis Tėvas ves mus. Prezidentas taip pat paragino tikėti Jėzų Kristų ir priminė apie puikią galimybę kiekvieną sekmadienį priimti sakramentą. Jis pasiūlė daryti tai labai susikaupus, galvojant apie Kristaus Apmokėjimą. „Jėzus sumokėjo už mūsų skolas, Jis išpirko mus ne tik iš mirties, bet ir iš klaidų“, – sakė prezidentas Nelsonas. Jis ragino galvoti apie šią auką valgant sulaužytą sakramento duoną ir geriant vandenį. Taip pat jis ragino susirinkusiuosius elgtis, kaip elgėsi Kristus, mylėti, kaip Jis mylėjo, melstis taip, kaip Tėvui meldėsi Jis. Mes turėtume mokytis iš Gelbėtojo ir įgyti mums paruoštą pažinimą. „Jūs, kaip pastarųjų dienų šventieji, apie Jėzų Kristų turėtumėte žinoti daugiau nei bet kurie kiti žmonės pasaulyje, – sakė prezidentas Raselas M. Nelsonas šiame susitikime. – Skaitykite Raštus ir supraskite juos, gyvenkite pagal juos ir juos taikykite.”
Vėliau prezidentas Nelsonas užsiminė apie pranašus: nuo Adomo ir Nojaus iki paskutinių dienų pranašo Džozefo Smito ir dabar Bažnyčiai vadovaujančio prezidento Tomo S. Monsono, turinčio visus kunigystės įgaliojimų ir atsakomybių raktus. Šiuolaikinėje Bažnyčioje per 170 jos gyvavimo metų jau buvo 16 jai vadovavusių prezidentų. Prezidentas Nelsonas asmeniškai pažinojo 10 iš jų, o dirbo vadovaujamas 8. „Aš stebėjau, kaip jie gauna apreiškimus, ir mačiau, kaip jie veikdavo reaguodami į juos”, – sakė prezidentas Nelsonas, patvirtindamas, kad prisijungia prie kitų apaštalų liudijimo, jog Viešpats šiais laikais vadovauja Bažnyčiai per jos vadovams duodamus apreiškimus. Pirmasis iš šiuolaikinių pranašų buvo Džozefas Smitas. Prezidentas Nelsonas teigė, kad per jį gavome daugiau puslapių apreiškimų nei per bet kurį kitą pranašą. Jam buvo suteikta galia išversti Mormono Knygą į anglų kalbą iš nežinomos kalbos: kęsdamas žmonių persekiojimus, jis padedamas raštininko vertė nuo 8 iki 10 puslapių per dieną. Šiais laikais geriausias Bažnyčios vertėjas, versdamas Raštus iš žinomos kalbos į kitą jam žinomą kalbą, pasitelkęs kompiuterį ir naudodamasis žodynais, teišverčia vidutiniškai vieną puslapį per dieną. Prezidentas Nelsonas ragino Bažnyčios narius, kai jie laikys Mormono Knygą rankose, pagalvoti apie tai, kad ji yra gauta kaip Dievo dovana žmonėms.
Prezidentas Nelsonas pasiūlė sutuoktiniams šeimose skaityti Raštus kartu. Juodu su žmona užaugino 10 vaikų ir jiems skaitydavo Raštus. Kartais vaikai ne itin norėdavo tai daryti, kartais būdavo apsnūdę, bet jis norėjo, kad vaikai, kai užaugs, prisimintų tėvo balsą, skaitantį jiems Raštus. „Kai mes skaitome Šventuosius Raštus, rodome puikų pavyzdį savo vaikams“, – sakė prezidentas Nelsonas.
Prezidentas Nelsonas ragino narius būti dėkingus už kunigystės sugrąžinimą ir suprasti jo prasmę. Kartu su Aarono ir Melchizedeko kunigyste dangiškieji pasiuntiniai taip pat sugrąžino Izraelio surinkimo, Abraomo sandoros supratimo ir šeimų užantspaudavimo raktus. Prezidentas Nelsonas užsiminė apie savo dukterį, kuri mirė būdama maždaug trisdešimties metų. Dėl užantspaudavimo palaimų ji pasitikėjo savo ateitimi. Prezidentas Nelsonas pacitavo jos prieš mirtį pasakytus žodžius: „Nesirūpink manimi, tėti. Man viskas bus gerai. Aš lauksiu tavęs ten!“ Visa tai įmanoma dėl šventyklų, kurios yra svarbios ne dėl pastatų vertės, bet dėl jose sudaromos sandoros, suteikiančios galimybę šeimoms tapti amžinoms. Jis tęsė: „Turiu daugybę koledžų ir universitetų diplomų ir kitokių žemiškų apdovanojimų, bet dabar tai neturi jokios reikšmės, nes man svarbiausia yra šeima… Tikiuosi namuose turite šventyklos paveikslėlį, kuris gali padėti prisiminti šventyklos palaiminimus.”
Prezidentas Nelsonas ragino narius džiaugtis gyvenimu ir patikino, kad tai yra įmanoma, jei nenukreipsime viso dėmesio į gyvenimo sunkumus, bet žvelgsime į juos iš amžinosios perspektyvos. „Galime skųstis, kad gyvenimo aplinkybės yra sunkios, kad namai ar virtuvė per maža. Aš visa tai žinau, – sakė jis. – Mes kasdien turėjome pamaitinti dešimt vaikų. Kaip tai padaryti nedidelėje virtuvėje? Bet mes sugebėjome. Ir jūs sugebėsite.” Jis pridūrė, kad dar vienas būdas patirti gyvenimo džiaugsmą yra laikytis dešimtinės įstatymo. Jis sakė: „Tik nemokantieji dešimtinės netiki tuo... Bet mokantieji visą dešimtinę žino, kokie palaiminimai yra išliejami besilaikantiems šio įstatymo.“
Toliau prezidentas Nelsonas kalbėjo apie Išminties Žodį, kuris mums taip pat buvo duotas, kad būtume laimingi. Jis paminėjo, kad dirbdamas chirurgu kartais turėdavo operuoti vėžiu sergančiojo plaučius ir jautė pagundą juos parodyti savo vaikams, kad jie pamatytų, kas nutinka rūkančiam žmogui. „Fiziniai Išminties žodžio palaiminimai realūs, žmonės, kurie paklūsta Išminties Žodžio įsakymui, „bėgs ir nepavargs, eis ir nenusilps... ir naikinantis angelas praeis pro juos, kaip pro Izraelio vaikus, ir jų nenužudys“ (DS 89:19-21). Dvasinės Išminties Žodžio laikymosi palaimos yra dar didesnės“, – sakė prezidentas Nelsonas.
Savo kalbos pabaigoje prezidentas Nelsonas kalbėjo apie išsilavinimą ir priminė, kad religinis išsilavinimas yra pastarųjų dienų šventųjų pareiga. Jis paminėjo, kad Dievo šlovė yra sąmonė ir kiek sąmonės žmogus įgis savo gyvenime, tiek jos po mirties pasiims su savimi amžinybėn. Jis sakė: „Taigi, mes siekiame išsilavinimo, kad galėtume padėti kitiems žmonėms.” Taip pat prezidentas Nelsonas paskatino narius būti gerais savo šalies piliečiais. „Pastarųjų dienų šventieji turi būti patys geriausi savo šalies piliečiai, – tikino jis. – Jie turi laikytis įstatymų, gerbti šalies vadovus, gerbti vėliavą ir prisidėti prie šalyje esančių problemų sprendimo, o ne būti problemų dalimi.“
Kalbą prezidentas Nelsonas baigė apaštališku palaiminimu, per kurį išsakė palaiminimo, paguodos, paraginimo ir pastiprinimo žodžius, ilgam išliksiančius dalyvavusiųjų tame dvasingame susitikime širdyse.