Prezidentas Raselas M. Nelsonas ką tik paskelbė savo puslapyje:
„Vieną dieną šeimos draugas paklausė mano žmonos Vendės, koks buvo jausmas namuose priimti sakramentą. Atsakydama Vendė parašė:
„Žinodami, kad mūsų pietų stalas sekmadienį taps sakramento stalu, šeštadienį abu labai stengėmės, kad mūsų namai būtų švarūs ir tvarkingi. Mano vyras patiria tokį džiaugsmą lankstydamas skalbinius ir siurbdamas. O aš džiaugiuosi jo džiaugsmu!
Man svarbiausia yra girdėti savo vyrą laiminant sakramentą. Jaučiu, kaip stipriai jis myli Viešpatį ir koks yra dėkingas už Gelbėtojo Apmokėjimą, kai nepaprastai švelniai ištaria kiekvieną žodį. Jaučiu, kaip nuoširdžiai jis priima šią mudviejų privilegiją – tomis šventomis minutėmis mūsų namuose – atnaujinti krikšto sandoras ir sudaryti su Dievu naują sandorą, pagal kurią gyvensime kitą savaitę. Kaskart apsiašaroju.“
Mums su Vende patiko tie ypatingi kartu praleisti momentai, bet mes taip pat pasiilgome priimti sakramentą su šventaisiais. Vos prieš kelias dienas Pirmoji Prezidentūra paskelbė apie planus leisti atidžiai ir palaipsniui atnaujinti šabo susirinkimus. Po truputį, remiantis vietos apribojimais, bus pradėti rengti sakramento susirinkimai.
Kai kurios tautos iki šiol išvengė pandemijos. Kitur ji vis dar auga. Jiems teks šabą praleisti namuose daug ilgiau. Man ypač rūpi tie, kurie trokšta priimti sakramentą, bet jų namuose nėra verto kunigystės turėtojo. Jiems reiktų pranešti savo vyskupui, kad nori, jog jo įgalioti atstovai atvyktų į namus pateikti sakramento. Atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius, jie patys gali parūpinti duonos ir vandens.
Sakramento priėmimas yra šventa ir pašventinanti privilegija. Tai darydami galime pasisemti daugiau Viešpaties galios. Mes norime, kad visi, trokštantys priimti sakramentą, turėtų tokią galimybę.
Myliu jus, mano brangūs broliai ir seserys, ir patikinu, kad Viešpats sergi kiekvieną iš jūsų.“