Vyresnysis Uchtdorfas ukrainiečių pabėgėliams Lenkijoje sako, kad Dievas yra su jais

Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas iš Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Dvylikos Apaštalų Kvorumo 2022 m. balandžio 10 d., sekmadienį, Ukrainos pabėgėliams Lenkijoje atnešė žinią apie į Kristų nukreiptą viltį.

Apaštalas, pats per Antrąjį pasaulinį karą du kartus buvęs pabėgėliu, visą dieną su Bažnyčios nariais dalijosi Kristaus šviesa ir viltimi. Per Varšuvoje pabėgėliams surengtą dvasinę valandėlę jis skaitė Naujojo Testamento ištraukas, kurios tiesiogiai kalba apie pabėgėlių padėtį. Pavyzdžiui, Laiško romiečiams 8 skyriuje apaštalas Paulius klausė: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?“ Ir jis atsako, kad niekas negali „mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“.

Vyresnysis Uchtdorfas ukrainiečių pabėgėliams pasakė, kad ši Raštų ištrauka yra „tokia pat tinkama ir tokia pat svarbi, kokia buvo prieš 2 000 metų. Ir ji buvo tinkama daugybę kartų iki mūsų laikų. […] Susitelkimas į Jėzų Kristų tai toks susitelkimas, kuris suteiks jums ramybę širdyje, kuri padės tai išgyventi saugiai, taip, kad galėtumėte šypsotis savo vaikams. O kai su jumis nėra vyro, tėvo ar draugo, galite apie juos galvoti ir už juos melstis. Ir kai vėl susitiksite, sakysite: „Žinojau, kad tai įvyks, nes tikiu, kad geri dalykai sugrįš į mūsų visų gyvenimą“. Gerų dalykų nutiks ir jums“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į istoriją, kaip susirūpinusių mokinių paprašytas Jėzus nuramino audrą ir jūrą (žr. Morkaus 4).

„Staiga, kaip ir jūsų gyvenime, kilo audra, – sakė vyresnysis Uchtdorfas. – [Ką, nuraminęs audrą, Jėzus] pasakė savo apaštalams? „Ar vis dar neturite tikėjimo?“ Tikrai sunku, kai laivas skęsta. Bet būtent tai Jis pasakė ir nuramino jūrą. Taigi, jie gavo pamoką, kad turi viltis ir tikėti.“

Pabėgėlių padėtį vyresnysis Uchtdorfas palygino su mokinių padėtimi prie Tiberiados ežero po Jėzaus mirties ir prisikėlimo (žr. Jono 21). Apaštalai buvo nusivylę. Jų Mesijas mirė. Jie nežinojo ką daryti.

„Viskas baigta. Išsipildė patys blogiausi lūkesčiai. Neįsivaizduoju, ką jie jautė, taip pat neįsivaizduoju, kaip jaučiatės jūs [šiandien, kaip pabėgėliai], – sakė vyresnysis Uchtdorfas. – Ten, prie ežero, jie buvo visiškai pametę galvą, jie bandė žvejoti – ką žinojo galį daryti kaip profesionalai – bet nieko nesugavo. Taip turbūt kartais jaučiatės dabar. Negalite daryti to, ką darote įprastai.“

Ir kaip Jėzus liepė tiems apaštalams mesti tinklą kitoje valties pusėje, kad rastų žuvies, taip šiems pabėgėliams gali tekti ieškoti šviesos neįprastais būdais.

„Būkite pasiruošę prisitaikyti, – sakė vyresnysis Uchtdorfas. – Žinokite, kad Gelbėtojas jus myli. Jis žino apie jūsų aukas. Jis nori apglėbti jus savo rankomis, savo meile.“

Apaštalas pabėgėliams sakė, kad jie yra „gerumo, ryžto eiti nepriklausomybės ir laisvės keliu ir ginti tai, kas teisinga, pavyzdys – šviesa daugeliui tautų“. Daugelis žmonių, pasak jo, žiūrės į juos ir sakys: „Jei jie tai sugeba, sugebėsime ir mes.“ Jis skatino juos nenuvertinti savo pavyzdžio galios. „Žinokite, kad Dievas su jumis, – pasakė jis. – Jis jus palaimins. Ir galiausiai Jis viską ištaisys, kaip visada. Galbūt ne pagal mūsų tvarkaraštį. Bet tikrai pagal savo tvarkaraštį.“

Vyresnysis Uchtdorfas ragino pabėgėlius pyktį nugalėti meile, neapykantą pasitikti gerumu, o melą įveikti tiesa.

„Eikite per gyvenimą, pasitikėkite Dievu ir tikėkite Jį, – sakė jis. – Laiminu jus, kad pamatytumėte, jog Viešpaties ranka ves jus per šį gyvenimą.“

Vyresniojo Uchtdorfo žmona Harietė taip pat kalbėjo pabėgėliams. Ji pasakė: „Žinau, kad Dangiškasis Tėvas apie jus žino. Žinau, kad Jėzus Kristus myli jus, kiekvieną iš jūsų. Jis tikrai myli jus, […] jūs nesate vieni.“

Viena pabėgėlė, Maryna Bovt, sakė, kad vyresniojo Uchtdorfo apsilankymas buvo „didelė parama visiems Ukrainos žmonėms“. Apaštalo buvimas padėjo jai suvokti, kad Bažnyčia supranta ne tik savo žmonių poreikius, bet ir jausmus.

Maryna taip pat sakė, kad vyresniojo Uchtdorfo žodžiai yra raktas, padėsiantis jai ištverti jos laukiančias sunkias dienas.

„Žinote, labai sunku mylėti visus, suprasti visus, kai kenčia mūsų žmonės, – sakė ji. – Suprantu, kad vienintelis būdas – būti Kristaus dalimi.“

Šventieji Lenkijoje padeda pabėgėlius iš Ukrainos aprūpinti maistu, vandeniu, vaistais, būstu ir kitais reikmenimis.

Marčynas Kuliničius, vyras iš Varšuvos, įkūrė feisbuko puslapį, subūrusį 9 000 pabėgėlius remiančių žmonių. Iki šiol jo grupė surinko pakankamai atsargų šešioms siuntoms į Lvivą ir Kyjivą. Jis sakė, kad šiuo tamsiu metu Dievo ranka gali būti matoma dėl išaugusio žmonių tarpusavio pasitikėjimo šviesos.

„Karo metu žmonės turi labiau pasitikėti vieni kitais. […] Man reikėjo pasitikėti keliais žmonėmis, – sakė jis. – Ir daug žmonių man patikėdavo savo gyvenimą, kartais – arba kai veždavau pabėgėlius čia, į Lenkiją – ir savo artimųjų. Aš rūpinausi kitų žmonių žmonomis ir vaikais.

Marčynas sakė, kad svarbu atsiminti, jog pagalba pabėgėliams tai ne sprintas, o maratonas.

„Rūpinimasis karo pabėgėliais ir atstatymo darbai po karo reikalauja ilgalaikių pastangų, – sakė jis. – Daugelis žmonių yra linkę dėmesį sutelkti į savanorišką darbą ir paramą – ir tai puiku. Tačiau tai tęsis daug metų, todėl turime būti pasirengę tikrai ilgam laikotarpiui.“

Kita savanorė, Agnieška Mazurovska iš Varšuvos, sakė, kad džiaugiasi galėdama padėti ir išklausyti.

„Suprantu, kad padėti – tai mylėti žmones. Ir aš myliu visus žmones visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai matau vienišą motiną su vaikais arba nėščiąją, jaučiu stiprią meilę jai ar jiems ir turiu jiems padėti. Tai mano pareiga. Tikiu Kristų, todėl stengiuosi gyventi taip, kaip Jis, ir todėl elgiuosi būtent taip.“