Kaip priimu raginimą #JoKlausyk: Prezidentas Dalinas H. Ouksas

Gavę Dvasios raginimą, pakluskite jam, kad ir koks neįprastas jis atrodytų arba kad ir kokie netikę jaustumėtės juo vadovaudamiesi. Prieš 50 metų tarnavau patarėju pietų Čikagos kuolo prezidentūroje. Gavau pakvietimą vakare kalbėti vieno iš mūsų toli vakaruose esančių padalinių netoli Auroros, Ilinojaus valst. sakramento susirinkime. Kelionė nuo namų iki ten automobiliu trunka apie vieną valandą.

Gavęs kvietimą kalbėti paprastai gaudavau įkvėpimą, apie ką turėčiau kalbėti. Tačiau tą kartą, kai buvau pakviestas kalbėti Auroroj, neturėjau jokio įkvėpimo. Išvykau ir vairuodamas sau galvojau: „Apie ką kalbėsiu?“

Įkvėpimą gavau pusiaukelėje į Aurorą. Paklusau įkvėpimui kalbėti apie tai, ką mačiau Čikagos baudžiamuosiuose teismuose. Kalbėjau apie jaunuolius, kurie į teisiamųjų suolą papuolė dėl plėšikavimų ar vagiliavimų ir koks rimtas tai nusikaltimas, kaip parduotuvių savininkai, padedami policijos, sulaikydavo jaunuosius nusikaltėlius bei kas jiems nutikdavo, kai būdavo pripažinti kaltais už tokius nusikaltimus.

Baigus kalbėti prie manęs priėjo mama ir ašarodama padėkojo už mano kalbą. Ji papasakojo turinti jauną sūnų, kuris apsivogė parduotuvėje. Ši mama pasakė: „Kai sužinojau, kad šį vakarą kalbėsite ir išsiaiškinau jūsų profesinę sritį, meldžiau Viešpaties, kad pasakytumėte ką nors, kas padėtų mūsų sūnui. Jūs taip ir padarėte, – pasakė ji. – Jis jūsų klausėsi kaip niekada to nedarė su mumis. Ačiū, kad išgirdote Viešpaties Dvasią ir Jai paklusote.“

Gavę Dvasios raginimą, pakluskite jam, kad ir koks neįprastas jis atrodytų arba kad ir kokie netikę jaustumėtės juo vadovaudamiesi. Pakluskite jam. Tam yra priežastis. Galite jos ir nesuprasti, bet jeigu Jo klausysite, būsite palaiminti jūs ir kas nors kitas.