Prieš daugelį metų, būdamas paauglys, turėjau galimybę apsilankyti Šventojoje giraitėje. Įžengiau ten vienas, nieko kito aplink nebuvo. Pagalvojau: „Tai tikrai puiki vieta melstis
ir gauti tokius atsakymus, kokius Džozefas Smitas gavo būtent šioje vietoje.“ Panorau iš Viešpaties gauti kokį nors patvirtinimą, nors kažką, nors kažkaip – apie tiesą, susijusią su Evangelijos sugrąžinimu. Buvau labai nuoširdus. Meldžiausi ilgai ir nuoširdžiai. Tačiau nieko. Nebuvo jokios reakcijos. Nieko neišgirdau. Galiausiai pasidaviau ir išėjau.
Buvau nusivylęs. Nežinojau, ką padariau ne taip. Maždaug po šešių savaičių buvau namuose. Skaičiau kažką Mormono Knygą. Net neprašant mane užplūdo toji patvirtinančioji dvasia. Tada jau supratau. Negalima Dievui nurodinėti, kaip ir kada Jis turi atsakyti. Negalima Jam nurodinėti. Reikia sakyti: „Visada esu atviras, visada pasiruošęs, visada noriu išgirsti.“
Jis tikrai atsako, ir mes tikrai Jį išgirstame, tačiau Jis pats tai nusprendžia pagal savo išmintį ir meilę. Kaip jūs priimate raginimą #JoKlausyk?
